Tai etapas, trunkantis visą likusį gyvenimą. Simptomai dažniausiai išlieka 5–7 metus, bet kai kuriais atvejais – ir ilgiau.
Menopauzė
Menopauzė – kas tai?
Menopauzė žymi svarbų fiziologinį pokytį moters gyvenime – laiką, kai jos reprodukcinis ciklas natūraliai pasibaigia. Tai reiškia visišką mėnesinių išnykimą ir visam laikui pasibaigusią vaisingumo fazę, nulemtą hormoninių pokyčių organizme. Tai nėra medicininė patologija, o normali ir neišvengiama amžėjimo dalis. Šis etapas taip pat gali būti proga stabtelėti, pasirūpinti savimi ir atrasti naują gyvenimo ritmą.
Pats terminas kilęs iš graikų kalbos žodžių mēn (mėnuo) ir pausis (nutraukimas), reiškiančių „mėnesinių pabaigą“.
Menopauzė – tai momentas, kai kiaušidės visiškai nustoja išskirti kiaušinėlius, o estrogenų lygis išlieka žemas, o FSH – aukštas.
Biologinis mechanizmas
Iki menopauzės moters reprodukcinė sistema veikia sudėtingo hormoninio tinklo pagrindu. Kas mėnesį kiaušidės išskiria kiaušinėlį ir gamina pagrindinius hormonus – estrogenus, gestagenus ir androgenus. Tuo pat metu smegenys šį procesą reguliuoja folikulus stimuliuojančiu (FSH) ir liuteinizuojančiu (LH) hormonais, palaikydamos sklandų ryšį tarp smegenų ir kiaušidžių.
Kai kiaušidžių rezervas išsenka, estrogenų gamyba mažėja, o hormonų pusiausvyra pradeda svyruoti. Smegenys tai kompensuoja didindamos FSH lygį. Šie svyravimai pasireiškia įvairiais simptomais – nuo įprastų (pvz., karščio bangų) iki netikėtų (pvz., sąnarių skausmų). Ši hormonų permainų fazė vadinama perimenopauze.
Kuo skiriasi natūrali ir sukelta menopauzė?
Kai kuriais atvejais menopauzę sukelia ne amžius, o medicininės intervencijos:
Reikia tik drąsos sustoti, atsigręžti į save, įsiklausyti į savo kūną.
Menopauzės etapai
Menopauzės simptomai labai įvairūs ir jų trukmė – individuali.
Perimenopauzė paprastai trunka nuo 5 iki 10 metų, tačiau kai kurie simptomai – pavyzdžiui, karščio bangos – gali išlikti ir postmenopauzės laikotarpiu.
Apie 40% moterų nuo 60 iki 65 metų vis dar patiria vazomotorinius simptomus, kurie kartais gali tęstis iki 20 metų.
Šis pereinamasis laikotarpis dažniausiai prasideda moters ketvirtojo dešimtmečio viduryje ar pabaigoje, tačiau gali pasireikšti ir anksčiau – net ir trisdešimties (7-10 metų iki menopauzės).
Hormonų lygiai tampa nepastovūs, o menstruacijos – nereguliarios, neįprastai gausios, užsitęsusios arba trumpos.
Daugelis moterų nesupranta, kad tai – perimenopauzė, ir tokius simptomus kaip nuotaikų kaita ar nerimas priskiria stresui ar natūraliam amžėjimui.
Oficialiai diagnozuojama po 12 mėnesių be menstruacijų – jei nėra kitų priežasčių (pvz., nėštumo ar kontracepcijos).
Technine prasme „menopauzė“ trunka vieną dieną – kitą dieną moteris jau laikoma postmenopauzinėje fazėje.
Vidutinis menopauzės amžius yra 51 metai, bet normalu, jog natūraliai ji gali prasidėti 45-55 metų amžiuje.
Tai etapas, kuris tęsiasi visą likusį gyvenimą.
Nors dauguma nemalonių simptomų (pavyzdžiui, karščio bangos ar miego sutrikimai) linkę silpnėti ir vidutiniškai trunka 5–7 metus, ilgalaikiai hormonų pokyčiai daro poveikį visam organizmui.
Jei nesiimama tinkamų priemonių, didėja širdies ir kraujagyslių ligų, osteoporozės, šlapimo takų ir kitų sveikatos sutrikimų rizika.
Maždaug 1% moterų menopauzę patiria iki 40 metų – tai vadinama priešlaikiniu kiaušidžių išsekimu (POI).
Dar 5% ją išgyvena tarp 40 ir 45 metų – tai ankstyvoji menopauzė. Abi būklės gali kelti stiprų emocinį ir fizinį diskomfortą, ypač toms, kurios tikisi pastoti.
Svarbu kuo anksčiau pasikonsultuoti su gydytoju – dėl hormonų terapijos ar vaisingumo sprendimų.
Ypatingos aplinkybės
Hormoninė kontracepcija – hormoninė spiralė (pvz., Mirena™) ar tabletės – gali užmaskuoti mėnesinių pokyčius.
Tokiais atvejais menopauzės eigą padeda sekti simptomai, o ne kraujavimas.
Moterys, kurioms pašalinta gimda, bet paliktos kiaušidės, nebeturi mėnesinių, tačiau hormonai gaminami toliau iki natūralios menopauzės.
Nors nebėra menstruacijų, menopauzės pradžią vertinama pagal simptomus, o ne kraujavimo pobūdį.
Svarbu paminėti, jog moterims, kurioms pašalinta gimda, menopauzė prasidedą vidutiniškai keturiais metais anksčiau, dėl sutrikusios kiaušidžių kraujotakos.
Vaisingumas pradeda mažėti jau po 35-erių ir ryškiau krenta perimenopauzėje. Vis dėlto kontracepcija reikalinga iki pat menopauzės, nes pastojimas vis dar įmanomas.
Neštumo apsaugos nebereikia, jeigu moteriai yra virš 45 metų ir mėnesinių nėra bent 2 metus, arba virš 50 metų, kai mėnesinių nėra bent metus.
Kraujo tyrimai gali būti naudingi vertinant moters hormoninę būklę tam tikrais atvejais – pavyzdžiui, įtariant priešlaikinę ar ankstyvą menopauzę ar ieškant amenorėjos (mėnesinių išnykimo) priežasties. Tokiais atvejais tiriamas FSH, estradiolis, LH, AMH, kartais ir androgenai ar kitų hormone tyrimai. Tačiau perimenopauzėje hormonų lygiai labai svyruoja, todėl atsitiktiniai tyrimai ne visada atspindi realią būklę. Moterims virš 45 metų, turinčioms įprastinių menopauzės simptomų, diagnozė dažniausiai nustatoma remiantis klinika, o tyrimai gydymo plano dažnai nekeičia. Hormoninę kontracepciją vartojančioms moterims kraujo tyrimai dažnai yra sunkiai interpretuojami, nes natūrali hormonų veikla būna slopinama, todėl dažniausiai atliekami kontracepciją nutraukus bent 6-8 savaites.
(Galbūt dar girdėjote apie DUTCH testą. Tai šlapimo hormonų tyrimas, kartais naudojamas funkcinėje medicinoje, tačiau šiuo metu trūksta patikimų mokslinių įrodymų, patvirtinančių jo diagnostinę vertę ir jis įprastoje klinikinėje praktikoje nenaudojamas.)
Šiuolaikinės moterys po menopauzės gyvena daugiau nei 40% savo gyvenimo.
Tinkamai valdant simptomus ir rūpinantis ilgalaike sveikata, šis gyvenimo tarpsnis gali atverti naujas galimybes ir tapti jėgų bei savirealizacijos laikotarpiu.
Nori savo personalizuoto papildų krepšelio?
Nežinai, kokie papildai tau tinkamiausi? Atsakyk į kelis klausimus.
Atsakydama į kelis paprastus klausimus apie savo savijautą ir simptomus, gausi aiškią rekomendaciją – personalizuotą papildų krepšelį, pritaikytą tavo poreikiams.
Remiantis tavo atsakymais, paruošime individualias rekomendacijas: nuo konkrečių produktų iki išmaniai suderintų derinių, atsižvelgiant į tavo menopauzės etapą ir patiriamus pojūčius.
