Registruotis vizitui

Emilija Valenčienė

Specializacija

Gydytoja psichoterapeutė

Kalbos

Lietuvių, anglų

Trumpai apie mane

Savo praktikoje derinu įrodymais pagrįstą mediciną su šiuolaikinės psichoterapijos principais ir senosiomis filosofinėmis tradicijomis, apimančiomis žmogų kaip visumą – kūną, protą ir emocinį pasaulį. Man svarbu, kad sveikata būtų suvokiama ne tik kaip simptomų nebuvimas, bet kaip darnus biologinių, psichologinių ir aplinkos veiksnių balansas.

Ypatingą dėmesį skiriu nemedikamentiniams simptomų valdymo būdams – mitybai, judėjimui, miegui, emocijų reguliavimui, kvėpavimui ir streso mažinimui. Domiuosi metabolinės, endokrininės ir emocinės sveikatos sąsajomis bei tuo, kaip hormonų, nervų ir imuninės sistemų pusiausvyra veikia moters savijautą įvairiais gyvenimo etapais.

Konsultacijose siekiu padėti moterims geriau suprasti savo kūno procesus ir gydymo galimybes, atkurti ryšį su savimi bei priimti pokyčius su aiškumu ir pasitikėjimu.

Profesinis moto: “Mano užduotis – padėti žmogui būti savo gyvenimo šeimininku.”

Biografija

2014 m. Vilniaus Universitetas, Medicinos magistras
2017 m. Vilniaus Universitetas ,Šeimos medicinos rezidentūra
2024 m. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Įvadas į šiuolaikinę psichoterapiją – Kognityvinė elgesio terapija

Nuo 2021 m. individuali psichoterapinė praktika, klinika Therapuetika
Nuo 2017 m. šeimos gydytoja Karoliniškių poliklinikoje, Baltijos Amerikos klinikoje, LR Vidaus reikalų ministerijos medicinos centre
2020 – 2022 m. vadovaujančio darbo patirtis (skyriaus vedėja, direktoriaus pavaduotoja LR Vidaus reikalų ministerijos medicinos centre)

Emocijų reguliavimas – nerimo, pykčio, liūdesio, kaltės ir kitų emocijų atpažinimas, supratimas ir valdymas per įsisąmoninimo bei kūno praktikas;
Kūno pajautimo ir nervų sistemos reguliavimo metodai – dėmesingumo praktikos, kvėpavimo technikos, įsižeminimo ir kūno sąmoningumo lavinimas siekiant mažinti įtampą bei stiprinti atsparumą stresui
Darbas su vertybėmis ir tapatybės jausmo stiprinimu – pagalba moteriai aiškiau suvokti, kas jai svarbu, ir iš to kurti kryptingus gyvenimo bei sveikatos sprendimus;
Psichoedukacija ir holistinių gyvensenos pokyčių pritaikymas – mokslo pagrindu grįstas pacientei suprantamas informacijos perteikimas ir praktinis jos integravimas į kasdienybę (mityba, miegas, judėjimas, streso valdymas);
Atjautos ugdymas – santykio su savimi švelninimas, savikritikos mažinimas, emocinio saugumo stiprinimas;
Santykių stiprinimas – poreikių, ribų ir vertybių pažinimas, padedantis kurti brandesnius, harmoningus santykius;
Nemedikamentinis simptomų valdymas – nerimo, nemigos, karščio bangų ir kitų perimenopauzės bei menopauzės simptomų mažinimas per integruotus psichoterapinius ir gyvensenos metodus.

2014-2017 m. Jaunųjų gydytojų asociacija, valdybos narė
Nuo 2024 m. Lietuvos Kognityvinės ir elgesio terapijos asociacijos (LKETA) narė

Asmeniniai tinklaraščiai:

https://medium.com/@emilijavalen

https://substack.com/@evalen

Kognityvinės elgesio terapijos galimybės menopauzėje

Šiuolaikinė integratyvi psichoterapija, kilusi iš kognityvinės ir elgesio terapijos teorijos, nebėra skirta gydyti tik psichikos ligas — ji visų pirma skirta pagerinti gyvenimo kokybę, išmokti psichologinio lankstumo ir atsparumo. Šie dalykai svarbūs tiek sergantiems, tiek kenčiantiems, tiek patiriantiems iššūkių, tiek visiškai sveikiems, bet norintiems iš gyvenimo daugiau, nei turi šiuo metu.

Menopauzė moters gyvenime yra ypatingų pokyčių metas tiek fizine, tiek dvasine prasme. Menopauzė nėra tik 12 mėnesių po paskutinių mėnesinių — ji neištinka per dieną, tai ilgus metus besitęsianti organizmo transformacija. Perimenopauzėje, laikotarpiu iki visiško kiaušidžių funkcijos išsekimo, vyksta estrogenų svyravimai, kol galiausiai kiaušidės visai nustoja gaminti šį hormoną. Estrogenams ypač jautrios smegenys: sutrinka dopamino, serotonino ir noradrenalino sistemų reguliavimas. Tai pasireiškia nuotaikų svyravimais, didesniu jautrumu nerimui, žemesniu streso slenksčiu, sunkumu suvaldyti stresą, smegenų rūku ir prastėjančia atmintimi. Sutrinka ir temperatūros reguliavimo centrų veikla — atsiranda karščio bangos, naktinis prakaitavimas. Šie simptomai priklauso ne tik nuo hormonų, bet ir nuo kognityvinių procesų.

Po menopauzinės hormonų terapijos KET laikoma efektyviausia nehormonine priemone karščio bangoms, energijos stokai ir nuotaikų svyravimams valdyti. Ji gali būti puiki alternatyva, kai vaistų efekto nepakanka ar jų skirti negalima.

Kognityvinės elgesio terapijos (KET) galimybės

KET yra labiausiai moksliškai ištirta psichoterapija, įrodyta, kad ji efektyvi gydant:

karščio bangas,
nuotaikos ir nerimo sutrikimus,
nemigą (KET yra pirmo pasirinkimo gydymas nepriklausomai nuo nemigos priežasties),
streso mažinimą ir įveikimą,
emocijų reguliavimą,
santykio su savo kūnu gerinimą.

KET yra skaidri — terapeutas bendradarbiauja su klientu ir pagrindžia, kodėl daro tai, ką daro. Ši terapija apribota laike ir orientuota į tikslą. Terapeuto siekis — įgalinti žmogų savarankiškai tvarkytis su iššūkiais per savęs pažinimą ir adaptyvių elgesio strategijų pasirinkimą bei tapti nepriklausomu nuo terapijos.

Šiuolaikinė KET menopauzėje ypač vertinga platesniame gyvenimo kontekste, nes šis laikotarpis dažnai sutampa su reikšmingais tapatumo, kūno įvaizdžio ir socialinio vaidmens pokyčiais. Kūno transformacijos gali aktyvuoti senas schemas apie vertę, patrauklumą ar kontrolę, o gyvenimo etapų kaita — klausimus apie prasmę, santykius ir prioritetus. KET čia veikia ne tik kaip simptomų mažinimo priemonė, bet kaip psichologinio lankstumo ugdymo sistema: ji padeda atsieti save nuo griežtų savęs vertinimų, stiprinti vertybėmis grįstą veikimą ir kurti naują, labiau integruotą santykį su savo kūnu ir gyvenimo trajektorija. Tai ypač svarbu medicininėje praktikoje, kur pacientės dažnai ieško ne tik „simptomų išjungimo“, bet ir aiškaus, moksliškai pagrįsto būdo adaptuotis prie pokyčių.

Ko tikėtis iš psichoterapijos?

Psichoterapijos trukmė visada individuali ir priklauso nuo problemos pobūdžio, tikslų bei gyvenimo konteksto. Klinikiniai tyrimai rodo, kad apčiuopiamas pagerėjimas dažnai pasiekiamas per 8–20 sesijų, ypač dirbant su aiškiai apibrėžtais simptomais, tokiais kaip nerimas ar nemiga. Tačiau realioje praktikoje žmonės retai atsineša tik vieną „užklausą“ — dažniau tai yra susijusių sunkumų visuma, apimanti emocinius, santykių ir savęs suvokimo aspektus. Dėl to terapinis procesas paprastai būna lankstesnis, suteikiant erdvės ne tik pokyčiui, bet ir patyrimui, refleksijai, integracijai. Esant vienai neseniai atsiradusiai problemai gali pakakti kelių mėnesių, tuo tarpu sudėtingesniais ar pasikartojančiais sunkumais pasižyminčiais atvejais terapija gali trukti metus ar ilgiau. Trukmė nėra iš anksto fiksuota — ji nuolat derinama tarp kliento ir terapeuto, atsižvelgiant į pažangą, poreikius ir gyvenimo aplinkybes.

Terapijos metu didelis dėmesys skiriamas savistabos ir psichologinio lankstumo ugdymui. Mokomasi atpažinti ir įvardyti emocijas, stebėti automatines mintis bei mąstymo iškraipymus, geriau suprasti kūno signalus ir jų ryšį su emocine būsena. Taip pat analizuojami elgesio modeliai — kas juos sužadina, kokias pasekmes sukelia ir kaip rinktis alternatyvius, labiau adaptyvius veikimo būdus. Kartu lavinami emocijų reguliavimo įgūdžiai: nusiraminimo, dėmesio sutelkimo, įsižeminimo, savęs raminimo per kvėpavimą, judesį ar atjautos praktikas. Šie įgūdžiai treniruojami tarp sesijų ir palaipsniui tampa kasdienio funkcionavimo dalimi, todėl leidžia ne tik sumažinti simptomus, bet ir kurti stabilesnę, sąmoningesnę santykio su savimi ir aplinka formą.

Šaltiniai:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/31383238/
https://jchr.org/index.php/JCHR/article/view/6850
https://journals.lww.com/menopausejournal/abstract/2023/06000/the_2023_nonhormone_therapy_position_statement_of.4.aspx
https://link.springer.com/article/10.1186/s12905-025-03929-3
https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC5941327/
https://academic.oup.com/sleep/article/48/Supplement_1/A249/8134943
https://www.nice.org.uk/guidance/ng23/resources/access-to-cognitive-behavioural-therapy-cbt-pdf-17564943712453